Naujas rudens sezonas – naujas įkvėpimas kūrybai

Atėjo naujas rudens sezonas, o su juo – naujas įkvėpimas kūrybai! Nežinau kaip jums, bet vasara – ne mano metų laikas. Kad ir kokia graži, spalvinga, gėrybių pilna ji būtų, man rudens neatstos niekas. Ruduo – tai laikas, kai vasaros karščius pakeičia rudens gaiva, kai einant po kojomis šlama margaspalviai lapai, kai galima išsitraukti iš spintos jaukų paltuką, kai norisi vis dažniau ant kavos užsiberti cinamono, kai vakarais namuose įsijungi jaukias lemputes, užsidegi žvakių, kai mieste bunda kultūrinis gyvenimas su savo operomis ir spektakliais, kai su džiaugsmu keliauji į biblioteką pasiimti knygų, nes žinai, kad grįžus galėsi įsitaisyti ant sofos, įsisukti į jaukų pledą ir su šiltu gėrimu skaityti knygas bei nesijausi kaltam, kad neišnaudoji gero oro. Na, o apie rudens gamtą ir atmosferą galima būtų visą poezijos knygą parašyti, bet gal užtenka pamatyti gražiausias medžių paletes, kad suprastumėte apie ką aš kalbu! Gyvoji gamtos poezija!

Kadangi savo tinklaraščiu siekiu dalintis apie dvasinę, emocinę ir fizinę sveikatą, tai noriu paminėti, ką ketinu daryti šį rudens sezoną ir galbūt tai įkvėps ir Tave:

• Šį rudenį noriu mokytis naujų dalykų, todėl nusprendžiau užsirašyti į kūrybinio rašymo kursus ir taip ugdytis rašymo įgūdžius. Manau tai šių laikų palaiminimas, kai gali mokytis kažko naujo patogiai iš savo namų.

• Šią vasarą jau pradėjau lankyti ir ketinu tęsti pilates reformer sporto studijos užsiėmimus, ilgai ieškojau sporto, kuris man tiktų ir patiktų. Nors labiausiai myliu vaikščiojimą gamtoje (ir toliau ketinu tai daryti), bet norėjau pridėti kiek daugiau fizinės veiklos ir galiausiai atradau šį sportą. Linkiu ir tau rasti sveikatai laiko!

• Taip pat, tikiuosi išmokti kelis naujus sriubų receptus, nes kas gali būti maloniau vėsų rudens vakarą, nei lėkštė šiltos sriubos!

• Šį rudenį ketinu lankyti Alfą kursą, atnaujinti ir pagilinti turimas krikščioniško tikėjimo žinias. Labai laukiu! Jei įdomu, daugiau apie tai gali rasti puslapyje alfakursai.lt .

• J.Cameron knygoje „Kūrėjo kelias“ yra patarimas, norint ugdytis kūrybiškymą, reikia vestis save į „pasimatymus su menininku“. Tai pasimatymas su savimi ir menu! Tai gali būti ėjimas į parodą, spektaklį, koncertą ar kitą meno formą, kuri pažadintų tavyje kūrybiškumą. Taip pat, galvoju vestis save rašyti į kavines, bibliotekas ar kitas įkvepiančias vietas, o gal net ir prigriebti artimą sielą, kurią taip pat džiugina rašymas!

Kviečiu šį rudenį atrasti kokį nors širdžiai mielą hobį, tokį, kuris padėtų skleistis vidiniam kūrėjui bei gerintų emocinę sveikatą. Gal tai fotografija, mezgimas, pynimas, vėrimas, rašymas, grojimas instrumentu, vokalo pamokos, siuvimas, tapyba, piešimas, kulinarija, keramika, kad ir kas tai būtų – tesiskleidžia kūrybiškumas! Nes tikiu, kad esame sukurti kurti!

Pati groju ukulėle ir ne vieną dieną slogią nuotaiką pakeisdavo pakili, vos 10 min pagrojus instrumentu! Tikra muzikos terapija! Gal ir tau norėtųsi tokios terapijos?

Taip pat, po truputį kuriu savo rašymo/kūrybos kampelį ir galbūt vėliau pasidalinsiu galutiniu rezultatu! Gal ir tu turi ar norėtum turėti kampelį, kuris įkvėptų kūrybai?

Šią vasarą buvau panirusi į Anės knygų seriją (rašytoja Lucy Maud Montgomery). Šias knygas skaitydavau prieš miegą ir tai man padėdavo pasinerti į istorijos siužetą, lavinti vaizduotę, o tuo pačiu ir nurimti, pasiruošti miegui. Pastebėjau, kad man patinka skaityti geras vaikiškas knygas, kurios, mano nuomone, tikrai ne vien vaikams, o iš jų galima pasimokyti ir suaugusiems. Taigi, skaitydama tokias knygas, pradėjau eksperimentuoti ir pati rašyti pasakas, kolkas dar tik pirmieji bandymai, bet niekada nežinai, kur tai gali nuvesti! Man patinka eksperimentuoti su įvairiais stiliais ir nors laukia dar ilgas mokymosi ir bandymų laikas, bet kartais nereikia nueiti viso kelio, kad galėtum mėgautis kelionės procesu. Dažniau juk gyvenimas susideda iš procesų nei galutinių rezultatų. Todėl eidama rašymo keliu, kartais nežinau, kur jis mane nuves, bet pasitikiu, kad nueisiu ten, kur turiu nueiti.

O pabaigai noriu jus palikti su prieš porą metų kurtomis eilėmis:

„Norėčiau apdainuoti rudenį

Širdžiai mieliausią laiką,

Bet niekas to geriau nepadarys

Kaip rudens paukščių simfonija

Ant nusidažiusių auksu ąžuolų

Bažnyčios kieme.“

Tebūna šis ruduo pilnas augimo, kūrybiškumo, įkvėpimo ir Dievo artumo!

Viltingai,

Karolina