Mažų įpročių svarba. Maži žingsneliai ar dideli žingsniai. Kaip pajudėti iš vietos?

Vienu metu buvau strigusi, neturėjau motyvacijos ir jėgų kažką keisti, bet taip, kaip buvo, manęs taip pat netenkino. Turėjau nemažų svajonių, bet neturėjau įgūdžių, suformuotų įpročių pasiekti tai. Todėl pradėjau nuo paprasto žingsnio – 15 min taisyklės. Mano tikslai buvo – daugiau skaityti, daugiau rašyti ir daugiau tvarkytis. Todėl kasdien užsistatydavau 15 min signalą, per kurį turėdavau įvykdyti savo užduotį. Taip pradėjau kasdien skaityti, rašyti ir tvarkytis. Neilgai trukus atsirado jėgų tai daryti vis daugiau laiko ir praplėsti savo įpročių sąrašą.

Kartą važiavome su vienu žmogumi namo ir išgirdęs mano projekto idėją jis davė vizualų pavyzdį. Jame vaizduojamos dvejos kopėčios, vienos suskirstytos į mažas pakopas, o kitos – į stambias. Tos, kur pakopos stambios – žmogus vos gali pasiekti pirmąją pakopą, o tos, kur žmogus deda mažus žingsnius, žengia greičiau ir toliau. Tai mane palietė. Tikrai tikiu mažų žingsnelių efektyvumu. Tai padeda ir perfekcionistams, kuriems sunku pajudėti iš vietos norint padaryti viską iš karto tobulai.

Man dažnai ateina į mintis žodžiai – neskubėk ir būsi pirmas. Kai norime žengti dideliais žingsniais, atrodo lyg skubėtume pasiekti tikslą iki mums susikurtos laiko ribos, bet Dievo laikas yra ne mūsų laikas. Jo laikas kitoks. Jis niekur neskuba. Todėl ir aš neturiu skubėti, o su mažiau streso, apsvarstant savo sekantį žingsnelį aš galiu po truputį judėti į priekį.

Prieš 6 mėnesius ėmiausi šio mažų žingsnelių plano: perskaičiau 9 knygas (nors anksčiau per metus tiek neperskaitydavau, o turėdavau 4 pradėtas knygas ir beveik nei vienos jų nebaigdavau skaityti), pradėjau kasdien rašyti dienoraštį ir paleidau šį tinklaraštį, kuriame rašau ilgesnius tekstus, tapau tvarkingesne ir nenoriu sustoti ties čia, o siekiu judėti toliau. Tai rašau nesiekdama kažkaip pasigirti, bet parodyti, kad tai veikia.

Taip pat ir su sportu. Geriau išeiti pasivaikščioti 20 min į parką kasdien negu nueiti vieną kartą per savaitę į sporto klubą (aišku, tas kartas daug geriau nei iš viso neiti, bet manau supratote mano mintį). Čia man ateina frazė – „consistency is the key“, kitaip tariant – nuoseklumas yra labai svarbu siekiant tikslų.

Būna dienų, kai viskas pavyksta, o būna, kai tenka lipti per save, kad įgyvendinčiau savo dienos įpročius, bet turime suprasti, kad geri dalykai ne visada darysis su malonumu ar lengvumu. Daryti, kai sunku ir nesinori – kelias į sėkmę ilgoje perspektyvoje. Būna dienų, kai šalta ir aš nenoriu eiti vaikščioti, bet perlipus save ir nuėjus, aš jaučiuosi nuostabiai. Gerus dalykus ne visada malonu daryti, bet jei jų nedarysime, nepasieksime gerų rezultatų. Kartais reikia save versti rašyti pirmus sakinius, bet kai pradedu, įsijaučiu ir po prirašytų puslapių jaučiuosi labai gerai.

Neseniai kalbėjausi su drauge apie tai, kad rutinos turėjimas yra geras dalykas. Nors rutina gali atrodyti nepatraukli – nuspėjamos, suplanuotos dienos ir pan, bet turint rutiną galima daryti ir tai, kas malonu, ir tai, kas reikalauja daugiau pastangų. Turint rutiną, atsiranda disciplina, kuri ir padeda pasiekti tai, kas užsibrėžta.

Manau, kad turėdamas rėžimą, žmogus gali ir emociškai geriau jaustis, taip auga pasitikėjimas savimi, nuveikiami dalykai ir siekiami tikslai, svajonės. Reikia prisiminti, kad procesas yra labai svarbu.

Aundi Kolber savo knygoje „Išdrįsk švelniau“ teigia: „Žydėjimo procesas ne mažiau svarbus nei pats gėlės žiedas."

Taigi neturime susikoncentruoti vien į galutinį rezultatą, nes gyvenimas daugiausiai susideda iš procesų, o ne greitų rezultatų. Mėgaukimės procesu ir džiaukimės mažomis, kasdienėmis pergalėmis.

Tikiu, kad siekiant tarnauti Dievui, disciplina taip pat reikalinga, taigi kasdieniai įpročiai gali padėti augti ir dvasiškai bei leisti savo dienas šioje žemėje ta kryptimi, kuria mus nori matyti Dievas. Jei nieko nedarysime, tai ir Dievui bus sunku per mus veikti. Mes turime laisvą valią ir esame atsakingi už tai, ką darome su savo laiku. Todėl įpročių svarba man reikalinga ir dvasiškai.

Įpročiai svarbūs ir fizinei sveikatai. Nesu didelė sporto mėgėja, bet suprantu, kad to man reikia, kad galėčiau kokybiškai funkcionuoti su man duotu kūnu, todėl šiuo metu vaikštau kasdien sode ir taip ne tik judu fiziškai, bet ir gerinu savo emocinę/psichinę, bet ir dvasinę sveikatą, nes visos šios sritys susijusios.

Siekiant tikslų ir žengiant mažais žingsneliais svarbu atsakyti sau, kodėl tai darote ir dėl ko, to siekiate.

Svarbu paminėti, kad siekiant sėkmingai ugdytis įpročius, gera mintis būtų sekti savo progresą. Man padeda telefone esantys užrašai, kuriuose kasdien pasižymiu ar atlikau dienos tikslus, paskui padarius ekrano nuotrauką juos dedu į atskirą nuotraukų aplanką. Taip galiu sekti savo progresą. Visgi, tikrai manau yra ir patogesnių būdų sekti savo pažangą, yra nemažai programėlių, taip pat galima naudoti paprastą popierinę užrašinę. Jums rinktis. Tik noriu pabrėžti, kad sekti savo pažangą taip pat svarbi dalis.

Neseniai skaičiau dvi knygas, kurios taip pat mane įkvėpė siekti kasdienių, mažų įpročių. Galbūt įkvėps ir jus. Viena iš jų – „Atominiai įpročiai“, o kita – „Kūrėjo kelias“. Iš pastarosios pasiėmiau vieną pratimą – ryto puslapių rašymą. Kasdien pradėjau rašyti tris puslapius dienoraščio rytais, kas tik ateina į galvą. Taip išrašydavau savo baimes, džiaugsmus, tuščias mintis ir palikdavau vietos kūrybai. Tuo metu išsiugdžiau rašymo įprotį ir pamilau patį rašymo procesą ir mane džiugino įgyvendintas kasdienis planas. Tai tęsiu ir dabar, tik pakeitus pagal save, bet pagrindas išliko – rašyti dienoraštį kasdien. Neilgai trukus pradėjau rašyti ir kompiuteryje ilgesnius tekstus, iš kurių, kai kurie yra viešinami šiame tinklaraštyje. Kita knyga - „Atominiai įpročiai“ turbūt jau daug kam girdėta, gal net skaityta, bet tiems, kas jos neskaitė ar negirdėjo, tai ji puikus startas norint išsiugdyti gerus įpročius. Rekomenduoju.

Taigi, apibrendinant visa, kas buvo pasakyta, svarbu pradėti nuo mažų žingsnelių, kurie nereikalauja daug laiko, bet padeda pajudėti iš vietos. Pradėjus jų laikytis, atsiras įprotis ir galėsite didinti laiką ir siekti sunkesnių užduočių. Tiesa, visada prisiminti, kad norint pasiekti tikslus, reikės daryti ir tai, kas nepatinka ar tiesiog nesinori, bet perlipus save galima pasiekti gerų rezultatų. Svarbu atsakyti sau, dėl ko tai darote.

Tikiuosi šis tekstas įkvėps jus siekti savo tikslų pradedant nuo mažų žingsnelių, mažų įpročių. Meldžiuosi, kad jūsų geri tikslai ir svajonės pildytųsi. Palaikau ir tikiu Tavimi, mielas skaitytojau.

Viltingai,

Karolina